Batūra R. XIV a. Vilniaus miesto gynybiniai įtvirtinimai.- Iliustr. // Statyba ir archit.- 1964, Nr. 7, p. 13 – 15.
XIV a. gynybiniai įtvirtinimai ( 4 – ios sienos medinės ir 2 akmeninės ) buvo sunaikinti, o nauji pastatyti tik XIV amžiaus pradžioje.
Raulinaitis A. Gynybinės Kauno miesto sienos // Lietuvos TSR architektūros klausimai.- 1964, t. 2, p. 192 – 206.
Merkys V. Vilniaus miesto gynybiniai įtvirtinimai 1503 – 1805 metais.-Iliustr.- Santr. rusų k. // Iš lietuvių kultūros istorijos. T. 2.- V., 1959.- P. 193 – 213.
Mikulionis S. Aptvarinės pilys Lietuvoje.- Brėž. // Statyba ir archit.- 1979, Nr. 11, p. 24 – 25.
Žilevičius L. XIX amžiaus pradžios kariniai Vilniaus statiniai.- Iliustr. // Statyba ir archit.- 1981, Nr. 5, p. 22 – 23.

FORTAI

Kugevičius V. Senoji Kauno tvirtovė: [ apie fortų statybą 1882 – 1915 m. ] // Mokslas ir gyvenimas.- 1980, Nr. 4, p. 31 – 32.
IX fortas // Kn.: 300 kultūros paminklų.- V., 1980.- P. 95.
XIX a. pabaigoje Kaune buvo pastatyta moderni tvirtovė – fortas. Tai atsparos punktų ir griovių kompleksas.

PILYS

Technikos reikšmė ūkio pažangai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje // Raipa A. Lietuvos mokslo ir technikos istorijos bruožai. D.1.- K., 1995.- P.25-27.
XIII-XIV a. pradėtos mūryti kunigaikščių tvirtovės ir bažnyčios. Tipiškos šio laikotarpio pilys- senosios Krėvos ir Medininkų. Joms būdingos aukštos ir plonos sienos. Panašiai buvo pastatytos Lydos, Kauno pilys.
Mokslo ir technikos raida Lietuvos- Lenkijos valstybėje // Kn.: Raipa A. Lietuvos mokslo ir technikos istorijos bruožai. D.1.- K., 1995.- P.66.
XVII-XVIII a. laikotarpio būdingi statiniai buvo miestų gynybiniai įrenginiai- pilys. Viena būdingiausių to meto pilių Lietuvoje- Biržų pilis, statyta XVI a. pabaigoje.
Kudaba Č. Dirbtiniai Lietuvos vandenys // Mokslas ir gyvenimas.- 1969, Nr. 3, p.20-21.
Kristupas Radvila Perkūnas XVI a. pabaigoje prie Agluonos upės pastatė Biržų pilį ir įrengė sudėtingus įtvirtinimus.
Technikos reikšmė ūkio pažangai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje // Raipa A. Lietuvos mokslo ir technikos istorijos bruožai. D.1.- K., 1995.- P.25-27.
XIII-XIV a. pradėtos mūryti kunigaikščių tvirtovės ir bažnyčios. Tipiškos šio laikotarpio pilys- senosios Krėvos ir Medininkų. Joms būdingos aukštos ir plonos sienos. Panašiai buvo pastatytos Lydos, Kauno pilys.
Mokslo ir technikos raida Lietuvos- Lenkijos valstybėje // Kn.: Raipa A. Lietuvos mokslo ir technikos istorijos bruožai. D.1.- K., 1995.- P.66.
XVII-XVIII a. laikotarpio būdingi statiniai buvo miestų gynybiniai įrenginiai- pilys. Viena būdingiausių to meto pilių Lietuvoje- Biržų pilis, statyta XVI a. pabaigoje.
Kudaba Č. Dirbtiniai Lietuvos vandenys // Mokslas ir gyvenimas.- 1969, Nr. 3, p.20-
Kristupas Radvila Perkūnas XVI a. pabaigoje prie Agluonos upės pastatė Biržų pilį ir įrengė sudėtingus įtvirtinimus.
Jučas J. Vilniaus pilys. – Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. – 1959, Nr. 1, p. 31 – 35.
Levandauskas V. Lietuvos aptvarinių pilių mūro technika ir medžiagos // LTSR archit. klausimai.- 1974, t. 4, p. 446 – 447.
Purlys E. Biržų tvirtovė: [ apie XVI a. bastion. tipo pilį, architektūros paminklą ] // Statyba ir architektūra.- 1980, Nr. 6, p. 26 – 27.
Vercinkevičius J. Pusiasalio pilis Trakuose // Spartuolis ( Trakai ).- 1980, rugp. 2, 7.
Andružytė R. Apskrities pasididžiavimas – Panemunės pilys.- Iliustr. // Verslo žinios.- 2000, lapkr. 16, priedas ” Tauragės apskritis „, p. 15.
Andružytė R. Jurbarko rajono pasididžiavimas – Panemunės pilys.- Iliustr. // Jurbarko kronika.- 2000, gruod. 1 – 7 ( Nr. 44 ), p. 6.
Daminaitis V. Vilniaus pilys // Trimitas.- 1996, Nr. 1, p. 11.
Judickas P. Atstatytos pilys – istorijos liudytojos: [ apie Vilniaus pilis ].- Iliustr. // Vakarinės naujienos.- 1999, kovo 22, p. 7.
Kuncevičius A. Trakai: trys pilys gediminaičių tėvonijoje.- Iliustr. // Respublika.- 1994, liep. 27, p. 16.
Skomskis J. Ant aukšto Nemuno kranto raudono mūro pilys… [ apie Raudonės, Panemunės pilis ir Belvederio dv. ].- Iliustr. // Diena.- 1995, geg. 25, p. 16.
Šiaulytė A. Kelionė į praeitį: senosios LDK pilys Gudijoje.- Iliustr. // Automobiliai ir motociklai.- 2000, Nr. 12, p. 46 – 47.
Urbanavičius V. 11. Kreivoji pilis: Vilniaus pilys.- Iliustr.- // Gimtinė.- 1995, lapkr. 1 – 30 ( Nr. 11 ).
Urbanavičius V. 12. Praeitis ateityje: Vilniaus pilys.- Iliustr. // Gimtinė.- 1995, gruod. 1 – 31 ( Nr. 12 ), p. 1.- Pab. str. 1.: saus. 1- 30 ( Nr. 1 ).
Urbanavičius V. 5. Valdovų rūmų likimas: Vilniaus pilys.- Iliustr. // Gimtinė.- 1995, geg. 1- 31 ( Nr. 5 ).
Vasiliauskas E. Žiemgalių pilys. Gynybinė sistema [ X – XIII a. ].- Iliustr. // Sidabrė.- 1997, rugpj. 2, p. 4 – 5.
Žemulienė L. Senosios Vilniaus pilys: kaip bus tęsiamos šimtmečių tradicijos.- Iliustr. // Lietuvos rytas.- 1994, spal. 25, p. 33.
Tyla A. Medininkai: [ apie Medininkų pilį, Vilniaus raj. ] // Taryb. mokyt. – 1980, bal. 11.
Butkevičius A. Atgimsta architektūros paminklas: [ apie Biržų pilies rūmus ].- Iliustr. // Birž. žodis.- 1981, spalio 31.
Jučienė I. Vilniaus artilerijos bastionas // Mokslas ir gyvenimas.- 1971, Nr. 10, p. 38 – 40.
Apie Bokšto gatvėje išlikusius požemius, pavadintus barbakanu, yra dvi nuomonės. Vieni autoriai manė, kad tai 1390 m. kryžiuočių sudegintos Kreivosios pilies liekanos, kiti istorikai – kad tai senasis miesto arsenalas.
Batūra R. Lietuvos pilys // Mokslas ir gyvenimas.- 1969, Nr. 4, p. 7 – 11.
Per kelis amžius Lietuvoje susidarė pilių grandinės, dengusios kelius į krašto gilumą. Pirmosios pilys buvo medinės , o XIII – XIV a. pradžioje Lietuvoje jau buvo statomos mūrinės pilys.
Mekas K. Kauno pilis // Mokslas ir gyvenimas.- 1960, Nr. 4, p. 28 – 32. Pilis pastatyta 1362 m. Iš visų pusių ją juosė priešpilių sienos. Pati pilis turėjo dvejas mūrines sienas.
Pilies kalnas.- Iliustr. // Kn.: Kultūros paminklų enciklopedija. T. 2.- V., 1998.- P. 249 – 250.
Liškiavos pilis ( Varėnos raj. ) statyta XIV a. pab. – XV a. pr. Ji sumūryta iš itin didelių akmenų.
Medininkų pilies liekanos ir senamiesčio teritorija.- Iliustr. // Kn.: Kultūros paminklų enciklopedija. T. 2.- V., 1998.- P. 319 – 320.
Medininkų pilis pastatyta XIII a. pab. – XIV a. I pusėje. Pilį juosė du grioviai, tarp kurių buvo įrengta stačių rąstų tvora.
Raudonės pilis // Kn.: 300 kultūros paminklų.- V., 1980.- P. 139 – 140.
Raudonės pilies ( Jurbarko raj. ) pirmieji pastatai pastatyti XVI a. pabaigoje. XVIII a. antrojoje pusėje pilis perstatyta, rekonstruota.
Panemunės ( Vytėnų ) pilis // Kn.: 300 kultūros paminklų.- V., 1980.- P. 138 – 139.
Panemunės pilis ( Jurbarko raj. ) statyta 1604 – 1610 m. Smarkiai nukentėjo per 1831 m. sukilimą.
Trakų salos pilis // Kn.: 300 kultūros paminklų.- V., 1980.- P. 214 – 215.
Vienintelė Lietuvoje vandens pilis pradėta statyti XIV a. antroje pusėje, baigta kunigaikščio Vytauto XV a. pradžioje. Salos pilis XV a. buvo Lietuvos valdovų rezidencija.
Pilies liekanos // Kn.: 300 kultūros paminklų.- V., 1980.- P. 95 – 96.
1252 m. Klaipėdoje, Danės žiotyse, pastatyta pilis. Ji daug kartų buvo perstatinėta. XIX a. II pusėje visai išardyta.
Archeologiniai paminklai ir pilis // Kn.: 300 kultūros paminklų.- V., 1980.- P. 66 – 67.
Kauno pilis statyta XIII a. 1362 m. ji buvo kryžiuočių apsiausta ir sudeginta, o 1367 m. – perstatyta.

GYNYBINĖS SIENOS

Girininkas A., Semėnas V XIII a. Rėkučių gynybinis įrenginys.- Iliustr. // Kn.: Kultūros paminklai. Kn. 2.- V., 1995.- P. 28 – 33.
Rėkučių gynybinis įrenginys yra Švenčionių rajone. Tai pylimas ir šalia jo esantis griovys.

GINKLAI

Anteinas A. Baltų ginkluotė: iš technikos istorijos // Mokslas ir technika.- 1966, Nr. 5, p. 42 – 43.
Damaskinio plieno kardai, iečių antgaliai, peiliai.
Žilėnas V. XVI amžiaus ginklų liejykla: [ Vilnius, Valkininkai ] // Švyturys.- 1954, Nr. 5, p. 17.
Žilėnas V. Šaunamųjų ginklų kalykla Valkininkuose XVI a.- Iliustr. // Iš lietuvių kultūros istorijos. T. 1.- V., 1958.- P. 228 – 233.