...viskas, kas kažkada buvo paslėpta...
...kada nors taps žinoma...

... požemiai ... bunkeriai ... kasinėjimai ... bažnyčios ... rūsiai ... pilys ... speleologija ... kriptos ... lobiai ... fortai ... katakombos ... dvarai ... archeologija ... tuneliai ... fortifikacija ...

Literatūra

Meldžiasi

Batūra R. XIV a. Vilniaus miesto gynybiniai įtvirtinimai.- Iliustr. // Statyba ir archit.- 1964, Nr. 7, p. 13 – 15.
XIV a. gynybiniai įtvirtinimai ( 4 – ios sienos medinės ir 2 akmeninės ) buvo sunaikinti, o nauji pastatyti tik XIV amžiaus pradžioje.
Raulinaitis A. Gynybinės Kauno miesto sienos // Lietuvos TSR architektūros klausimai.- 1964, t. 2, p. 192 – 206.
Merkys V. Vilniaus miesto gynybiniai įtvirtinimai 1503 – 1805 metais.-Iliustr.- Santr. rusų k. // Iš lietuvių kultūros istorijos. T. 2.- V., 1959.- P. 193 – 213.
Mikulionis S. Aptvarinės pilys Lietuvoje.- Brėž. // Statyba ir archit.- 1979, Nr. 11, p. 24 – 25.
Žilevičius L. XIX amžiaus pradžios kariniai Vilniaus statiniai.- Iliustr. // Statyba ir archit.- 1981, Nr. 5, p. 22 – 23.

FORTAI

Kugevičius V. Senoji Kauno tvirtovė: [ apie fortų statybą 1882 – 1915 m. ] // Mokslas ir gyvenimas.- 1980, Nr. 4, p. 31 – 32.
IX fortas // Kn.: 300 kultūros paminklų.- V., 1980.- P. 95.
XIX a. pabaigoje Kaune buvo pastatyta moderni tvirtovė – fortas. Tai atsparos punktų ir griovių kompleksas.

PILYS

Technikos reikšmė ūkio pažangai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje // Raipa A. Lietuvos mokslo ir technikos istorijos bruožai. D.1.- K., 1995.- P.25-27.
XIII-XIV a. pradėtos mūryti kunigaikščių tvirtovės ir bažnyčios. Tipiškos šio laikotarpio pilys- senosios Krėvos ir Medininkų. Joms būdingos aukštos ir plonos sienos. Panašiai buvo pastatytos Lydos, Kauno pilys.
Mokslo ir technikos raida Lietuvos- Lenkijos valstybėje // Kn.: Raipa A. Lietuvos mokslo ir technikos istorijos bruožai. D.1.- K., 1995.- P.66.
XVII-XVIII a. laikotarpio būdingi statiniai buvo miestų gynybiniai įrenginiai- pilys. Viena būdingiausių to meto pilių Lietuvoje- Biržų pilis, statyta XVI a. pabaigoje.
Kudaba Č. Dirbtiniai Lietuvos vandenys // Mokslas ir gyvenimas.- 1969, Nr. 3, p.20-21.
Kristupas Radvila Perkūnas XVI a. pabaigoje prie Agluonos upės pastatė Biržų pilį ir įrengė sudėtingus įtvirtinimus.
Technikos reikšmė ūkio pažangai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje // Raipa A. Lietuvos mokslo ir technikos istorijos bruožai. D.1.- K., 1995.- P.25-27.
XIII-XIV a. pradėtos mūryti kunigaikščių tvirtovės ir bažnyčios. Tipiškos šio laikotarpio pilys- senosios Krėvos ir Medininkų. Joms būdingos aukštos ir plonos sienos. Panašiai buvo pastatytos Lydos, Kauno pilys.
Mokslo ir technikos raida Lietuvos- Lenkijos valstybėje // Kn.: Raipa A. Lietuvos mokslo ir technikos istorijos bruožai. D.1.- K., 1995.- P.66.
XVII-XVIII a. laikotarpio būdingi statiniai buvo miestų gynybiniai įrenginiai- pilys. Viena būdingiausių to meto pilių Lietuvoje- Biržų pilis, statyta XVI a. pabaigoje.
Kudaba Č. Dirbtiniai Lietuvos vandenys // Mokslas ir gyvenimas.- 1969, Nr. 3, p.20-
Kristupas Radvila Perkūnas XVI a. pabaigoje prie Agluonos upės pastatė Biržų pilį ir įrengė sudėtingus įtvirtinimus.
Jučas J. Vilniaus pilys. – Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. – 1959, Nr. 1, p. 31 – 35.
Levandauskas V. Lietuvos aptvarinių pilių mūro technika ir medžiagos // LTSR archit. klausimai.- 1974, t. 4, p. 446 – 447.
Purlys E. Biržų tvirtovė: [ apie XVI a. bastion. tipo pilį, architektūros paminklą ] // Statyba ir architektūra.- 1980, Nr. 6, p. 26 – 27.
Vercinkevičius J. Pusiasalio pilis Trakuose // Spartuolis ( Trakai ).- 1980, rugp. 2, 7.
Andružytė R. Apskrities pasididžiavimas – Panemunės pilys.- Iliustr. // Verslo žinios.- 2000, lapkr. 16, priedas ” Tauragės apskritis „, p. 15.
Andružytė R. Jurbarko rajono pasididžiavimas – Panemunės pilys.- Iliustr. // Jurbarko kronika.- 2000, gruod. 1 – 7 ( Nr. 44 ), p. 6.
Daminaitis V. Vilniaus pilys // Trimitas.- 1996, Nr. 1, p. 11.
Judickas P. Atstatytos pilys – istorijos liudytojos: [ apie Vilniaus pilis ].- Iliustr. // Vakarinės naujienos.- 1999, kovo 22, p. 7.
Kuncevičius A. Trakai: trys pilys gediminaičių tėvonijoje.- Iliustr. // Respublika.- 1994, liep. 27, p. 16.
Skomskis J. Ant aukšto Nemuno kranto raudono mūro pilys… [ apie Raudonės, Panemunės pilis ir Belvederio dv. ].- Iliustr. // Diena.- 1995, geg. 25, p. 16.
Šiaulytė A. Kelionė į praeitį: senosios LDK pilys Gudijoje.- Iliustr. // Automobiliai ir motociklai.- 2000, Nr. 12, p. 46 – 47.
Urbanavičius V. 11. Kreivoji pilis: Vilniaus pilys.- Iliustr.- // Gimtinė.- 1995, lapkr. 1 – 30 ( Nr. 11 ).
Urbanavičius V. 12. Praeitis ateityje: Vilniaus pilys.- Iliustr. // Gimtinė.- 1995, gruod. 1 – 31 ( Nr. 12 ), p. 1.- Pab. str. 1.: saus. 1- 30 ( Nr. 1 ).
Urbanavičius V. 5. Valdovų rūmų likimas: Vilniaus pilys.- Iliustr. // Gimtinė.- 1995, geg. 1- 31 ( Nr. 5 ).
Vasiliauskas E. Žiemgalių pilys. Gynybinė sistema [ X – XIII a. ].- Iliustr. // Sidabrė.- 1997, rugpj. 2, p. 4 – 5.
Žemulienė L. Senosios Vilniaus pilys: kaip bus tęsiamos šimtmečių tradicijos.- Iliustr. // Lietuvos rytas.- 1994, spal. 25, p. 33.
Tyla A. Medininkai: [ apie Medininkų pilį, Vilniaus raj. ] // Taryb. mokyt. – 1980, bal. 11.
Butkevičius A. Atgimsta architektūros paminklas: [ apie Biržų pilies rūmus ].- Iliustr. // Birž. žodis.- 1981, spalio 31.
Jučienė I. Vilniaus artilerijos bastionas // Mokslas ir gyvenimas.- 1971, Nr. 10, p. 38 – 40.
Apie Bokšto gatvėje išlikusius požemius, pavadintus barbakanu, yra dvi nuomonės. Vieni autoriai manė, kad tai 1390 m. kryžiuočių sudegintos Kreivosios pilies liekanos, kiti istorikai – kad tai senasis miesto arsenalas.
Batūra R. Lietuvos pilys // Mokslas ir gyvenimas.- 1969, Nr. 4, p. 7 – 11.
Per kelis amžius Lietuvoje susidarė pilių grandinės, dengusios kelius į krašto gilumą. Pirmosios pilys buvo medinės , o XIII – XIV a. pradžioje Lietuvoje jau buvo statomos mūrinės pilys.
Mekas K. Kauno pilis // Mokslas ir gyvenimas.- 1960, Nr. 4, p. 28 – 32. Pilis pastatyta 1362 m. Iš visų pusių ją juosė priešpilių sienos. Pati pilis turėjo dvejas mūrines sienas.
Pilies kalnas.- Iliustr. // Kn.: Kultūros paminklų enciklopedija. T. 2.- V., 1998.- P. 249 – 250.
Liškiavos pilis ( Varėnos raj. ) statyta XIV a. pab. – XV a. pr. Ji sumūryta iš itin didelių akmenų.
Medininkų pilies liekanos ir senamiesčio teritorija.- Iliustr. // Kn.: Kultūros paminklų enciklopedija. T. 2.- V., 1998.- P. 319 – 320.
Medininkų pilis pastatyta XIII a. pab. – XIV a. I pusėje. Pilį juosė du grioviai, tarp kurių buvo įrengta stačių rąstų tvora.
Raudonės pilis // Kn.: 300 kultūros paminklų.- V., 1980.- P. 139 – 140.
Raudonės pilies ( Jurbarko raj. ) pirmieji pastatai pastatyti XVI a. pabaigoje. XVIII a. antrojoje pusėje pilis perstatyta, rekonstruota.
Panemunės ( Vytėnų ) pilis // Kn.: 300 kultūros paminklų.- V., 1980.- P. 138 – 139.
Panemunės pilis ( Jurbarko raj. ) statyta 1604 – 1610 m. Smarkiai nukentėjo per 1831 m. sukilimą.
Trakų salos pilis // Kn.: 300 kultūros paminklų.- V., 1980.- P. 214 – 215.
Vienintelė Lietuvoje vandens pilis pradėta statyti XIV a. antroje pusėje, baigta kunigaikščio Vytauto XV a. pradžioje. Salos pilis XV a. buvo Lietuvos valdovų rezidencija.
Pilies liekanos // Kn.: 300 kultūros paminklų.- V., 1980.- P. 95 – 96.
1252 m. Klaipėdoje, Danės žiotyse, pastatyta pilis. Ji daug kartų buvo perstatinėta. XIX a. II pusėje visai išardyta.
Archeologiniai paminklai ir pilis // Kn.: 300 kultūros paminklų.- V., 1980.- P. 66 – 67.
Kauno pilis statyta XIII a. 1362 m. ji buvo kryžiuočių apsiausta ir sudeginta, o 1367 m. – perstatyta.

GYNYBINĖS SIENOS

Girininkas A., Semėnas V XIII a. Rėkučių gynybinis įrenginys.- Iliustr. // Kn.: Kultūros paminklai. Kn. 2.- V., 1995.- P. 28 – 33.
Rėkučių gynybinis įrenginys yra Švenčionių rajone. Tai pylimas ir šalia jo esantis griovys.

GINKLAI

Anteinas A. Baltų ginkluotė: iš technikos istorijos // Mokslas ir technika.- 1966, Nr. 5, p. 42 – 43.
Damaskinio plieno kardai, iečių antgaliai, peiliai.
Žilėnas V. XVI amžiaus ginklų liejykla: [ Vilnius, Valkininkai ] // Švyturys.- 1954, Nr. 5, p. 17.
Žilėnas V. Šaunamųjų ginklų kalykla Valkininkuose XVI a.- Iliustr. // Iš lietuvių kultūros istorijos. T. 1.- V., 1958.- P. 228 – 233.


Parašykite atsiliepimą apie straipsnį

Jūs turite būti prisijungęs narys, kad komentuoti.